Nerimas ir baimės

Baimė – įgimta emocija, kurios funkcija – apsaugoti, mobilizuoti savo jėgas arba pabėgti. Tai evoliucijos suformuotas savisaugos instinktas. Dėka baimės žmonija išliko. Baimę juntame susidūrę su pavojumi.

Nerimas – vidinis procesas, nesusijęs su tiesioginiu pavojumi. Jis kyla viduje ir yra grėsmės laukimas, pavojaus numatymas. Jo funkcija – padėti prisitaikyti.

Jos tampa problema kai ima trukdyti, o ne padėti. Pastebėta, kad nerimaujantys žmonės klaidingai interpretuoja situacijas, atsiranda būdingos mąstymo klaidos: viskas arba nieko, minčių skaitymas, ateities numatymas. Nerimas skatina vengti. Vengimas yra pirmo pasirinkimo strategija. Vengimas skatina vengimą, jis yra nerimo maitintojas, jis neleidžia mokytis.

Labai svarbu įsivertinti savo problemą, išmokti atpažinti savo automatines mintis ir jausmus, susieti ryšiais mintis-jausmus-kūno pojūčius ir elgesiu. Riekia mokytis minčių pertvarkymo.

Nerimas galvoje:

                                Nerimo mintys – jos sukelia nemalonius jausmus, verčia jaustis bejėgiu ir skatina vengti situacijos. Jos pasako kokie gali būti pavojai ir kokie blogiausi dalykai gali nutikti man.

                                Padedančios mintys – jos leidžia geriau jaustis, jos padeda lengviau išbūti sunkioje situacijoje. Šios mintys padeda siekti savo tikslų ir tapti stipresniu.

Nerimo mintys: Man tikrai skaudės kai taisys dantį, nutiks tikrai kažkas baisaus, aš nieko negalėsiu padaryti….

Padedančios mintys: Aš galiu išbūti su tuo, tuoj praeis, tai netikras aliarmas, aš saugus, tai tik nerimas….

Galime pabandyti mintyse rasti įrodymų ar mintis yra teisinga ar klaidinga:

Kas kelia nerimą? Kas įrodo kad taip nutiks? Kiek tikėtina, kad taip nutiks? Kas blogiausio gali nutikti? Kas geriausio gali nutikti? Ar galėčiau tai išgyventi? Kas labiausiai tikėtina, kad nutiks? Ar praeityje taip buvo nutikę? Kas tada atsitiko? Ar ši situacija yra tavo atsakomybė? Ar tu gali kontroliuoti tai? Ką pasakytum savo artimajam jeigu jis atsidurtų šitoje situacijoje?

Nerimo simptomai:

1. a) svaigsta arba skauda galva
2. b) parausta veidas
3. c) greitai plaka širdis
4. d) prakaituoja delnai
5. e) dreba kojos
6. f) norisi į tualetą
7. g) pilve drugeliai
8. h) silpnumas kojose
9. i) neaiškiai matau

Nerimas niekada nepasibaigs tol, kol nepažiūrėsime baimei į akis, pabėgsime kiekvienąkart apėmus nerimui, nuolat galvosime, kas sukelia nerimą arba su situacija susiduriame tik turėdami pagalbą.

Susidurti su baime nėra lengva, todėl tą reikia daryti mažais žingsneliais. Kiekviename žingsnelyje būname tol, kol nerimo lygis nukris bent per pusę arba taps pakankamai pakeliamu ir netrukdys kasdienei veiklai. Svarbu prisiminit, kad įvykis atrodo keliantis daugiau nerimo nei yra iš tikrųjų. Taip mes mokomės peržengti komforto zoną ir toleruoti diskomfortą ir mokytis naujų įgūdžių.

Pvz paniškai bijote odontologų. Pirmas žingsnis gali būti palydėti draugą ar atimą žmogų į odontologijos kliniką. Sekantis žingsnis pabūti klinikoje kol gydys draugą. Trečias etapas pabūti odontologo kabinete kartu su kolega, kol tvarko dantis. Ketvirtas žingsnis atsisėsti į odontologo kėdę pokalbiu, penktas žingsni – apžiūra ir plano sudarymas. Šeštas – lengva procedūra ir tt. Po kiekvieno etapo turite save apdovanoti ar kažkaip motyvuoti.

Labai svarbu, kad susikurtumėte saugią ir palankią aplinką klinikoje. Turite jaustis suprastas, saugus.

Galite taikyti įvairias nerimo valdymo / atsipalaidavimo technikas: kvėpavimo technikos, raumenų atpalaidavimo technikos, vizualinės technikos (dėmesingi kvapai, dėmesingi garsai, dėmesingas mąstymas). Galite didinti distreso toleravimo įgūdžius: Leduko pratimas (delne laikyti leduką kol ištirps), lentos pratimas (stovėti lentos pozoje kiek galima ilgiau)…

Svarbu apriboti CNS dirgiklių poveikį: baisūs filmai, naujienos, didelis triukšmas

Galima susidaryti veiksmų planą, kaip elgsitės situacijose, kurios sukelia nerimą.