Karieso gydymas

Kariesas – tai infekcinė liga, pažeidžianti danties audinius. Pradžioje vyksta emalio demineralizacija, vėliau formuojasi ertmė. Danties irimą sukelia bakterijos skaidydamos angliavandenius ir išskirdamos rūgštis. Pradžioje matome matinės spalvos dėmę, kuriai gilėjant susidaro ertmė.

Simptomai priklauso nuo ertmės gylio. Kol ertmė negili, jaučiama reakcija į saldų maistą, vėliau gilėjant ertmei atsiranda gėlimas, skausmas nuo šalto ir karšto maisto. Vizualiai matoma pilka dėmė, tamsi ertmė, nubyrėjęs emalis ar nulūžęs danties vainikas. Pasidaro sudėtinga kramtyti maistą, vengiama valgyti ta puse, kurioje yra pažeistas dantis. Kai ertmė pasiekia nervo kamerą, skausmas pasidaro nepakeliamas, neveiksmingi nuskausminamieji vaistai, neina miegoti, sudėtinga dirbti. Jeigu išbūnamas visas laikotarpis, kol žūva nervas, tuomet gali susidaryti pūliai. To pasekoje ištinsta žandas, gali išsivystyti sinusitas, pūliai gali numigruoti į tarpuplautį. Atsiranda pavojingos būklės.

Dažniausiai karioziniai pažeidimai formuojasi tarpdančiuose, giliose vagelėse ar kaklelių zonose – ten, kur sudėtinga kokybiškai išsivalyti. Esant netaisyklingam sąkandžiui, nešiojant breketus, turint labai jautrią gleivinę ir gomurį, sergant kserostomija, valymas turi būti ypač kruopštus dėl didesnės rizikos išsivystyti dantų gedimui. Kariesui atsirasti turi įtakos mityba, blogi įpročiai, prasta burnos higiena, genetika, seilių sudėtis, ligos, vartojami vaistai.

Kariesas gydomas odontologo apžiūrėjus ir įvertinus pažeisto danties būklę, atlikus rentgenologinius ištyrimus. Kartais naudojami šalčio, temperatūriniai ar taktiliniai testai, karieso markeriai ar lempos-detektoriai. Dažniausiai atliekamas nuskausminimas ir išvalius pažeistus minkštus danties audinius, dantis plombuojamas. Jeigu ertmė labai gili, apėmusi nervo kamerą, tuomet gali būti gydomi dantų šaknų kanalai. Esant dideliam vainiko pažeidimui, plomba nebeatlieka apsauginio vaidmens, sudėtinga išformuoti anatominius paviršius, taip pat dėl temperatūrinių skirtumų plomba plečiasi ir traukiasi, todėl greit susiformuoja mikrotarpai, pagenda po ja, todėl esant dideliam vainiko pažeidimui, defektas atstatomas mikroprotezavimo būdu – porceliano įklotu arba užklotu. Tokios restauracijos labai kokybiškos, ilgai tarnauja, natūraliai dėvisi, nereikalauja ypatingos priežiūros.